Psichinė būsena prieš svarbius veiksmus. Kaip sumažinti jaudulį

Straipsnyje rašoma apie ugniagesius, tačiau jis tinka visiems, nes aprašomi bendri dėsniai. Pavyzdžiui, tas pats vyksta su žmonėmis prieš viešąjį kalbėjimą.

Iš knygos "Gaisrinė sauga ir gelbėjimo darbai":

Nepageidautinos psichinės ugniagesio būsenos būna įvairios: per didelis jaudulys, padidėjusi emocinė įtampa, atsirandančios tokios mintys: „Jei aš staiga žūsiu?" Todėl labai svarbu, kad ugniagesys mokėtų valdyti savo fizinę būklę.

Psichinę ugniagesio būseną prieš aktyvius veiksmus vadinsime ikidarbine.

Ikidarbinė būsena - emocinė psichinė būsena. Ji susijusi su ugniagesio išgyvenimais dėl būsimo dalyvavimo gesinant gaisrą, gelbėjant žmones. Pavyzdžiui, ugniagesys gali būti labiau ar ne taip labai įsitikinęs savo veiksmų sėkme ir su pakilia nuotaika laukti pavojaus signalo; jis gali bijoti pasekmių ir dėl to nerimauti. Visi žmonės skirtingai išgyvena ikidarbinę būseną. Nustatyta, kad tuomet, kai ugniagesys laukia kovinės užduoties, jo organizme įvyksta daug pasikeitimų: pakinta pulsas, pasikeičia kvėpavimo tankumas, arterinis kraujo spaudimas. Šie pasikeitimai - refleksiniai ir yra tarsi prisitaikomoji organizmo reakcija į būsimą darbą. Laukiančio užduoties ugniagesio psichinė būsena gali pasireikšti trimis pagrindinėmis formomis, kurioms būdingi emocinis susijaudinimas ir nervinė įtampa. Šios formos yra:

  1. kovinė parengtis,
  2. karštinė
  3. apatija.

Parengties būsenai būdingas optimalus nervinės ir psichinės Įtampos lygis. Psi­chologiniai sindromai: įtemptai laukiama veiksmų, didėja nekantrumas, lengvas emocinis jaudulys, siekimas aktyviai, atiduodant visas jėgas iki pat galo kovoti, norint įvykdyti užduotį, sugebėjimas susitelkus dirbti, nežiūrint į pašalinius trikdžius.

Parengtis - teigiama psichinė ugniagesio būsena prieš aktyvią veiklą, leidžianti ugniagesiui maksimaliai realizuoti savo valios, intelektualias galimybes, t. y. veiks­mingai dirbti.

Karštinė. Ją sukelia per didelė nervinė įtampa. Jai būdingi dideli funkciniai paki­timai: labai sutankėja pulsas ir kvėpavimas, labiau prakaituoja delnai ir pažastys. Psichologiniai sindromai: per didelis blaškymasis, susilpnėjusi atmintis, sumažėjęs mąstymo lankstumas ir logika, nesugebėjimas visiškai kontroliuoti savo minčių, jaus­mų, nuotaikos ir elgesio, nepateisinama skuba. Karštinės metu sumažėja galimybė atsipalaiduoti, sutrinka judesių koordinacija. Ikidarbinė karštinė ypač nepageidautina psichinė būsena. Ji trukdo ugniagesiui maksimaliai mobilizuotis, neleidžia jam reali­zuoti savo galimybių kovinėmis sąlygomis, t. y. mažina darbo veiksmingumą.

Apatijai būdingas žemas nervinės įtampos, atsiradusios sumažėjus jauduliui, lygis. Jai būdingi nedideli funkciniai pokyčiai. Psichologiniai sindromai:

  • mieguistumas;
  • nėra noro dirbti;
  • gniuždanti nuotaika;
  • nepasitikėjimas savo jėgomis;
  • pavojaus baimė;
  • nėra jokio susidomėjimo koviniu darbu;
  • susilpnėjęs dėmesys;
  • atbukę pojūčiai;
  • sumažėjęs atminties ir mąstymo produktyvumas;
  • sumažėjusi koordinacija;
  • susilpnėjusi valia.

Apatija - nepageidautina psichologinė būsena, labai mažinanti darbo veiksmin­gumą.

Šios būsenos būdingos ir eiliniams ugniagesiams, ir karininkams. Ikidarbinės būsenos ypatumas tas, kad karininkų nuotaika, būsena gali veikti jų pavaldinius.

Iš visų ikidarbinių būsenų pageidautina yra parengtis, kuri teigiamai veikia ugnia­gesio psichiką ir garantuoja gerus darbo rezultatus per gaisrą. Vadovų užduotis yra padaryti taip, kad pavaldiniai, prieš atlikdami kovinius veiksmus, būtų kovinės pa­rengties būsenos, t. y. vadovai turi arba sumažinti per didelę nervinę įtampą, arba ją padidinti iki optimalaus lygio.

Tikslingas minčių krypties pakeitimas

Šis pratimas kartais vadinamas „nukrei­pimu" arba „perjungimu". Žmogaus kova su savo paties nervingumu, su nerimu, atsirandančiu tada, kai jis rengiasi vykdyti atsakingą ir gyvybei pavojingą darbą, su didėjančiu jauduliu atima daugiau nervinės energijos negu pats darbas. Todėl, jei ugniagesys sugebės negalvoti apie būsimą darbą gaisre, tai jo nervinis stabilumas išliks. Stresą sukeliančių minčių išvengiama tada, kai ugniagesys prieš tarnybą bu­dinčioje pamainoje stengiasi užsiimti darbu, kuris visiškai jį įtraukia, visiškai arba beveik užima jo mintis. Jis skaito įdomią knygą, klauso mėgstamos muzikos, žiūri įdomų filmą ar spektaklį vaikšto po muziejus, galerijas, važiuoja į įvairias ekskur­sijas. Siekiant, kad nepervargtų nervų sistema, reikia kategoriškai atsisakyti darbų, susijusių su papildomu uždarbiu, azartiniais žaidimais.

Žodžiai

Žmogaus ženklų sistema, kaip žinome, yra kalba. Žodis turi didelių reguliuojamų galių. Paveikus žodžiu ar žodžių junginiais, galima nugalėti vieną ar kitą psicholo­ginį sunkumą. Taigi žodinius įsakymus ugniagesys kartoja mintyse arba garsiai po keletą kartų. Ugniagesiai dažniausiai vartoja šias frazes: „Ramiai", „Pirmyn", „Aš turiu įveikti... ", „Aš įvykdysiu šią užduotį" ir t.t. Svarbu žodžius arba frazes kartoti ne mechaniškai, o suprantant jų reikšmę, įsigilinant į jų prasmę. Kadangi žodžio prigimtis yra sąlyginė refleksinė, būtina, kad žodžio poveikis daug kartų sutaptų su sėkmingomis valios pastangomis, pavyzdžiui, per treniruotes ir mokymus. Tik tokiu atveju žodis darys teigiamą poveikį, tai yra suaktyvins žmogaus veiksmus, pagerins jo veiklą, padidins jėgas ir energiją.

Mankšta, pravesta tarnybos metu budinčiai pamainai, yra gana veiksminga prie­monė nepageidautinai psichinei ugniagesių būklei reguliuoti. Taigi, jei ugniagesys yra ikidarbinės karštinės būsenos, jam rekomenduojama atlikti mankštą truputį lėčiau negu įprastai, tačiau krūvis išlieka toks pats. Jeigu reikia, mankštelę galima atlikti intensyviau, greitu tempu, įtraukiant staigius judesius, pagreitinant pratimus. Per mankštelę galima atlikti bet kokius fizinės parengties pratimus.

Kvėpavimo pratimai

Jauduliui sumažinti galima atlikti specialius kvėpavimo pratimus. Jie pagrįsti tuo, kad ilgam laikui sulaikius kvėpavimą ugdomas gebėjimas slopinti jaudulį, atsiranda gebėjimas susitvardyti. Pratimai paimti iš jogos gimnastikos. Jie gali būti atliekami stovint, sėdint ir gulint. Patys lengviausi yra šie:

Pirmas pratimas (atliekamas sėdint ar gulint). Giliai įkvėpti, sulaikyti kvėpavimą, iš lėto įtempti viso kūno raumenis: kojų, pėdų, pilvo, rankų, pečių, kaklo, žandikau­lių. Sulaikyti kvėpavimą visą laiką, kol raumenys įtempti (apie 5-6 s), paskui lėtai iškvėpti, atpalaiduojant kiek galima daugiau viso kūno raumenų. Pratimas atliekamas 9-10 kartų, kiekvieną kartą reikia stengtis vis ilgiau sulaikyti kvėpavimą, labiau atsipalaiduoti.

Antras pratimas. Atsigulti ant nugaros taip, kad pėdos visiškai liestų grindis, ke­lius išžergti. Giliai įkvėpti, staigiai suglausti kelius. Palaikyti tokioje padėtyje kelias<
sekundes, o paskui lėtai iškvėpti, leisti keliams laisvai nukristi į šalis. Būtina, kad
keliai kristų patys, o ne būtų nuleidžiami naudojant raumenis. Pratimas kartojamas 9-10 kartų.

Trečias pratimas. Stovint, sėdint ar gulint atitinkamu tempu keletą kartų lėtai, neįtemptai giliai įkvėpti. Įkvepiant lengvai įtempti visus raumenis, iškvepiant stengtis visiškai atsipalaiduoti. Pratimą atlikti per 2-3 min.