Pilnutinių santykių sukūrimas

Santykių sudėtingumas ir sunkumas atskiria žmones nuo kitų rūšių. Kuo labiau mes pažengę, tuo daugiau santykių iššūkių matome. Gyvūnai neturi problemų dėl santykių. Jie nepradeda svarstyti. Genčių bendruomenės irgi neturi problemų dėl santykių.

Poreikis jungtis

Kiekviename žmoguje yra gilus poreikis susijungti. Šis poreikis verčia kiekvieną ieškoti santykių. O jei jau turite santykius, norite, kad jie tęstųsi amžinai. Kai jūs sakote, ar girdite, kaip kitas sako ,,Aš tave labai myliu“, paprastai atsakymas yra ,,Ar tu mane mylėsi amžinai?“ Mes norime, kad meilė būtų visiems laikams. Šį momentą kažkas jus myli, ar jūs kažką mylite, bet to nepakanka. Daugelis dar sako ,,Aš tave mylėsiu amžinai, visą gyvenimą, iki savo paskutinio atodūsio.“ Žodžiai gali keistis, bet mes norime, kad meilė tęstųsi amžinai. Mūsų netenkina tai, kad mes mylime tik tiesiog dabar.

Taip pat mes norėtume, kad santykiai būtų susiję su praeitimi. Dažnai žmonės sako: ,, Aš įsitikinęs, kad praeityje mes turėjome tvirtus ryšius, tikriausiai tu esi mano sielos draugas.“ Mes norime, kad ryšys būtų gilus ir siekiame, kad jis tęstųsi amžinybę. Ši tendencija mūsų santykiuose nurodo kažką gilesnio. Tai rodo, kad šis poreikis ateina ne iš mentalinio lygmens, bet iš kažkokio nežinomo kampučio, kurio mes negalime išmatuoti.

Kas iš to, kad kažkas buvo susijęs su jumis praeityje? Koks reikalas, kad jie būtų ateityje? Kai dalykai yra malonūs ir puikūs, jums atrodo, kad jūsų santykiai visada buvo tokie, jūs visada mylėjote vienas kitą. Kai reikalai pradeda blogėti. Net ir po daugelio metų, jūs galvojate, kad turbūt suklydote ir praeitame gyvenimą niekada nebuvote kartu. Kodėl tada tiek daug kas būna kartu visus tuos metus? Tiesiog pažvelkite į tai. Jei jūsų santykiai pagrįsti asmeniniu poreikiu, jie nesitęs ilgai. Kai poreikis patenkintas, fiziniame ar emociniame lygmenyje, protas ieško kažko kito, kažkur kitur. Jei santykiai ateina iš noro dalintis, tada jie gali tęstis ilgiau.

Jei jūs mokate irkluoti valtį, jūs galite irkluoti bet kurią valtį. Bet jei nemokate valties irkluoti, tai valties pakeitimas nepadės. Santykių pakeitimas neišsprendžia santykių problemos. Anksčiau ar vėliau bet kuriose santykiuose mes vėl atsidursime toje pačioje padėtyje. Mums reikia pažvelgti kažkur kitur. Mums reikia pažvelgti kažkur giliai mumyse, ten iš kur santykiai prasideda. Visų pirma, tai yra mūsų santykiai su pačiais savimi. Apmastykime tai. Kas mes esame sau?

Kartojimas

Dažnai mes galvojame: ,, Oi, aš esu vienišas, man taip nuobodu būti su savimi, man reikia kompanijos, man reikia santykių.“ Jei tau taip nuobodu savo kompanijoje, koks nuobodus tu būsi kam nors kitam? Du žmonės, kurie nuobodžiauja patys su savimi, susitinka ir nuobodžiauja vienas su kitu. Meilė ir nuobodulys turi kai ką bendra. Kartojimąsi. Jei tu vis kartoji kažką vėl ir vėl, tau nusibosta. Kai tu įsimyli, tu vis kartoji tą patį. Įsimylėjėliai tūkstantį kartų kartoja: ,,O, aš taip tave myliu, aš taip tave myliu, tu toks nuostabus.“ Pasakyk tai kartą ir užteks! Įsimylėjėliai atrodo pasimetę. Kai tu myli, tai ką tu kalbi, nėra labai svarbu. Daugelis net nesupranta, ką jie kalba.

Aukštųjų mokyklų, koledžų kambariuose, kur kas nors yra įsimylėjęs, dažnai gali pamatyti, kad jie visur užrašinėja savo vardus: įvairiose vietose, ant knygų, sienų, visur, tam tikros rūšies grafiti. Kartais jų kambarių neužtenka, jie netgi eina ir rašo traukiniuose, metro ir autobusų stotelėse; kartojimas.

Dvasinės praktikos taip pat kartojimas. Rožinio kalbėjimas, Dievo vardo kaitaliojimas, kažko tokio darymas yra kartojimas. Pradžioje kartojimas tavyje sukelia nuobodulį. Kai tu palaikai tą nuobodulį užuot tiesiog jį atmetęs ir pabėgęs, atsiveria meilės pavasaris. Kai tu tęsi ir save realizuoji, tu esi meilės šaltinis, tu atiduodi pabaigą ir niekada nerandi pabaigos, tik tada tavo santykiai gali sužydėti.

Santykių kaita

Santykių prigimtis nuolat keičiasi. Čia žodį santykiai aš naudoju platesne prasme, jo tikrąja prasme, susiejimo prasme. Kai tu esi vaikas, tu jauti daug meilės tėvams, draugams, žaislams, o kai tu augi, meilė žaislams ir saldainiams pasikeičia į meilę kitiems draugams, o nuo draugų ji vėl pasisuka. Kai tu esi tėvas, pažiūrėk, kiek meilės tu jauti savo vaikams, palyginus su meile savo tėvams. Tėvai daug labiau rūpinasi savo vaikais, negu savo tėvais, nes jų dėmesys, meilė pasisuka nuo vyresnių į jaunesnius. Panašus pasikeitimas dažnai įvyksta vyro ir žmonos santykiuose gimus vaikui.

Kai tu nori, kad saugumą, meilę ir komfortą suteiktų tavo partneris, tu silpnėji, tu esi gaunančiojo vietoje. Kai tu esi silpnas, tada tavyje sukyla visos neigiamos emocijos, tavyje kyla reikalavimai. Reikalavimai ardo meilę. Jeigu mes tiesiog žinotume šį vienintelį dalyką, mes galėtume išsaugoti savo meilę nuo supuvimo.

Paprastai sakoma:,,Aš įkritau į meilę“. Aš nesakau krisk meilėje, iškilk meilėje. Riboto savęs suvokimo ir riboto meilės patyrimo turėjimas įstato mus į mažus, ankštus rėmus, kuriuose mes dūstame. Gyvenime mes norime laisvės. Meilė gali būti dusinanti, jei joje nėra gelmės, ir tai yra tai, ką mes šiomis dienomis matome. Daugybė žmonių įkrenta į meilę ir iškrenta. Mes net negalime suvaldyti savo prašymų, troškimų, norų, nes mes niekada kruopščiai netyrėme savo psichikos, savo proto, savo sąmonės gelmės.

Meilėje mes norime susijungti su kitu, mes negalime pakęsti atskirumo. Štai kodėl įsimylėjėliai nori viską vienas apie kitą žinoti. Jie negali pakęsti jokių paslapčių, nes paslaptis reiškia atstumą. Meilė negali pakęsti atstumo.

Jausmai kinta

Santykiai turi tris aspektus. Vienas yra patrauklumas; tai vyksta fiziniame lygmenyje. Kitas aspektas yra meilė mentaliniame lygmenyje. Trečias aspektas yra gilesnis susijungimas arba atsidavimas, dvasiniame lygmenyje. Mūsų jausmai ir emocijos visą laiką kinta. Mums kažkas sukelia gerus pojūčius, o po to, kiek vėliau, tas pats dalykas mums sukelia blogus pojūčius. Kam gi taip labai nagrinėti savo pojūčius? Žmonės dažnai sako:,, Sekite paskui savo jausmus,“ Aš jums sakau, niekada nesekite paskui savo jausmus! Jūs pražūsite, jei seksite savo jausmais, nes jausmai visą laiką keičiasi. Tas pats dalykas mums sukelia gerus ir blogus jausmus. Sekite savo įsipareigojimais, savo išmintimi. Jums nuo to bus daug geriau.

Bet kuris studentas, įstojęs į medicinos koledžą, pirmus ar antrus studijų metus jaučiasi sugniuždytas, nori mesti medicinos studijas ir užsiimti kuo nors kitu. Dažnai žmonės taip jaučiasi, kai ilgai siekia karjeros ar ilgai studijuoja. Jei jie paprasčiausiai sektų savo jausmais, jie niekada neįgytu jokios profesijos, nes niekas ilgai neišlieka žavu. Tai vienas iš protingumo požymių. Kvailas žmogus gali daryti bet ką, tačiau tie, kurie yra budresni, supranta, kad atrodo, jog viskas labai greit praranda savo žavesį – išskyrus tai, kai žavesys kyla iš jo pačios gelmės, iš pačios jo gelmės šerdies. Tada protas pilnai yra dabartiniame momente ir žmogus tyri gilias šaknis platų gyvenimo matymą. Tai yra tai, kad jis niekada su savimi ne nuobodžiauja.

Tada yra pilnutiniai ryšiai, kai jūs galite šimtu procentų turėti ryšį su savimi. Tada kiekviename veide į kurį jūs žiūrite yra meilė, yra žavesys, yra grožis. Tada jūs pagrindas pagalbos teikimo erdvė, ,,Ką aš galiu tau padaryti? Kaip aš galiu padaryti tavo gyvenimą geresniu?“ Jei kiekvienas partneris būtų šioje erdvėje ,,Ką aš galiu tau padaryti?“, tada būtų pilnutiniai santykiai tarp dviejų žmonių.

Mes neturėtume sėdėti ir laukti, kol pas mus ateis koks nors sielos draugas. Dažnai žmonės manęs klausia: ,, Kada aš sutiksiu savo sielos draugą?“ Jūs galite susisiekti su psichu, kuris pasakys: ,,O, tavo sielos draugas ateina.“ Sielos draugas? Aš jums sakau, jūs niekada negalite sutikti savo sielos draugo, kol nesutiksite savo sielos. Jei jūs nesutikote savo pačių sielos, kaip jūs galite pažinti savo sielos draugą?

Kai mes suprantame, kas mes esame, mes pamatome, kad mes nesame savo emocijos, mes nesame savo pojūčiai, mes nesame savo mintys, mes nesame savo sąvokos. Tai kas tada mes esame? Pats šis klausimas mumyse sukuria sąmoningumą ir pašalina mūsų gerovės sukaustymą. Kiekvienuose santykiuose yra didžiulis tikėjimas, kad kitas žmogus turėtų pasikeisti. Jei mes pirmi pasikeistume ir sukurtume šį budrų sąmoningumą, mes sukurtume atmosferą, kuri pakeistų kitus žmones, kokie jie bebūtų.

Pagarba

Mumyse yra ne tik poreikis meilei, bet ir pagarbai. Santykiuose labiausiai bijome prarasti pagarbą. Pagarba reiškia tam tikrą atstumą. Meilė negali pakęsti atstumo. Tai yra pagrindinis konfliktas santykiuose. Kai tu nesi centruotas ir kai tu neturi savyje gelmės, kai tu esi paviršutiniškas, kaip tu gali pasiekti pasitikėjimą? Kuo labiau kažkas tau pasidaro artimas, tuo labiau tu bijai, kad jis sužinos apie tavo baimes, tavo susirūpinimus ir šiokį tokį betiksliškumą. Viso to rezultate prarandama pagarba, o kai prarandama pagarba, meilė praranda savo žavesį.

Ar tu skiri šiek tiek laiko, kad išvalytum savo sistemą nuo neigiamų emocijų? Ar tu darai pertraukas, kad surastum savo šaltinį? Ar tu domiesi, kada tau reikia pakilti, o kada sugrįžti atgal? Nemanyk, kad tu čia būsi amžinai. Kai kas nors miršta, mes sakome: ,,O, vargšelis mirė, vargšas žmogus. Dievas buvo toks negailestingas.“ Mes niekada pilnai nesuvokiame, kad mes taip pat vieną dieną išeisime. Po kokių penkiasdešimties ar šešiasdešimties metų nė vieno iš mūsų čia nebebus.

Kur jūs išeisite? Iš kur jūs atėjote? Ką reiškia jūsų santykiai palyginus su šia visata? Ką reiškia jūsų santykiai palyginus su žmonėmis aplink jus? Mastant apie tai, suprantant savo emocijas, mintis, savo kūną, savo kvėpavimą, savo protą, savo poreikius ir galimybes, savo grožį, jūs išeisite iš baimės. Kai iš gyvenimo išeina baimė, pagarba lieka visiems laikams. Tada, kuo arčiau jūsų partneris prie jūsų priartės, ar kas nors kitas priartės prie jūsų, tuo labiau jie jus gerbs. Išnykus baimei, nebėra esminis dalykas išlaikyti atstumą.

Baimės paleidimas nėra tik idealistinis dalykas. ,,Gerai, puiku apie tai girdėti, bet tai nerealu.“ Ne, tai yra realu. Daugelis gali pamatyti, kaip tai atsitinka jų gyvenime. Iš pradžių karts nuo karto laikykite atstumą nuo to, kas jums labai brangus. Bent vieną savaitę per metus pasiimkite savo baterijų pakrovimui, ir pastoviai darykite pertraukas savo asmeninei erdvei ir eikite gilyn į save, kaskite giliai.

Meditacija yra tas procesas, kuris leidžia apsistoti toje jūsų srityje, kuri yra meilė. Meditacija tai nėra tik sėdėjimas ir nuobodžiavimas arba sėdėjimas visą dieną svajojant ar užsnaudžiant. Jūs esate vandenynas, jūsų viduje yra tiek daug lobių, tiek daug grožio. Jūs turite tiek daug meilės, kad galite pasiūlyti ir kitiems, jūsų protas yra daug galingesnis. Jūs galite susikurti tokią padėtį aplink save, kokią norite turėti. Tada yra galimi pilnutiniai santykiai.

Pilnutiniai santykiai yra anapus laiko, nes jūs esate amžinas. Laikas ir protas yra sinonimiški. Laikas yra ne kas kita, kaip atstumas tarp dviejų įvykių, dviejų atsitikimų. Meilė ne atsitikimas, meilė yra buvimas. Meilė ne veiksmas, ji yra egzistavimas. Meilė ne emocija, ji jūsų tikroji prigimtis. Jausmai keičiasi, mintys keičiasi, idėjos keičiasi, kūnai visą laiką keičiasi, bet giliai mumyse yra troškimas kažko, kas nekinta, kažko amžino, kažko kas visada yra toks pat. Štai kodėl įsimylėję mes naudojame šias amžinas frazes ar posakius. Mes norime jausti šią meilę amžinai, nes meilė išveda mus už laiko ribų. Kai esate įsimylėję, nepastebite laiko, jums atrodo, kad praėjo tik penkios minutės, kai galbūt praleidote penkias valandas.

Yra vienas dalykas, kurį galite pradėti daryti šiandien, kuris iškart leis jūsų santykiams suvešėti, o tai yra išeiti iš gavimo erdvės į davimo erdvę. Davimo ką? Davimo tai, ko reikia. Duodant laiką, duodant dėmesį, duodant pagalbą, duodant pinigus, duodant bet ką. Tiesiog gyvenimas su noro duoti suvokimu ir turint kantrybės, pakylės jūsų santykius. Tada jūs galėsite irkluoti bet kurią valtį. ( Žinoma, gali ateiti laikas, kai valtis prakiūra ir jūs kartais pakeičiate valtį, bet dėl visiškai kitos priežasties).

Dievas

Mes taip pat turime santykį su Dievu. Į Dievą kreipiamės trimis asmenimis. Trečiajame asmenyje Dievas yra ,,Jis“ arba ,,Ji“, antrajame asmenyje Dievas yra ,,Tu“, o pirmajame asmenyje Dievas yra ,,Aš“. Žmonėms labiausia patinka kreiptis į dievą trečiuoju asmeniu, nes tai atrodo labai saugu, čia visai nėra santykių. Jis yra kažkur debesyse, rojuje. Jis. Ji ar Dievas trečiame asmenyje yra kažkur kitur. Tai yra kelias, kuriuo galima pabėgti nuo susilietimo su realybe.

Matant Dievą šalia esančiame žmoguje, matai, kad visi aplink tave yra kaip Dievas, Dievas, kaip ,,Tu“ yra visai kitoks. Kaip aš galiu pasakyti ,,Tu“ esi Dievas? Jei mes kreipiamės į Dievą antruoju asmeniu, mes bijome, kad Dievas gali panorėti mus nubausti. Tai nėra saugu. Jei aš sakau ,,Aš“ esu Dievas, matydamas Dievą pirmame asmenyje pamirštu apie tai, nes kai pažvelgiu į save ir matau visą netobulumą, kaip aš galiu būti Dievas? Mes manome, kad tai neįmanoma. Laikyti Dievą trečiuoju asmeniu yra saugiau, lengviau suprasti ir suvokti. Mes norime supratimą palikti tokiu, koks jis yra. Žmonės turi tokį požiūrį.

Jei mes matome Dievą tik trečiuoju asmeniu, mes neturime ryšio su realybe, tai nėra ryšys su dieviškumu. Kas tai yra ryšys? Pojūtis, kad nėra atskyrimo, aš esu tu, tu esi aš. Tu esi manęs dalis, aš esu tavęs dalis. Jei kažkas, kas yra dalis tavęs yra įžeistas, tu jautiesi taip, lyg būtum įžeistas tu. Jei kažkas, kas yra dalis tavęs yra garbinamas, tu jautiesi laimingas, lyg tu būtum garbinamas. Kaip gali tai vykti su trečiuoju asmeniu?

Štai kodėl Jėzus sakė: ,,Kad ateiti pas mano Tėvą, jūs turite praeiti pro mane, nėra kito kelio, nes aš esu tiesiai prieš jus.“ Tai yra taip pat tai, ką pasakė Buda ir sakė visi nušvitę mokytojai: ,,Jei jūs norite ateiti pas Dievą, jūs turite praeiti pro Meistrą.“ Taip yra todėl kad Meistras yra antrasis asmuo. Jis yra jungtis tarp trečio asmens ir pirmo asmens.Atėjimas pas Meistrą leidžia jums suprasti, kad nėra atsiskyrimo.

Dieviškumas yra jumyse, jūs esate Dieve, o Dievas yra jumyse. Šis supratimas ateina tada, kai iš jūsų proto yra išmesti stresai, įtampos, pergyvenimai, aistringi troškimai. Protas yra dangtis, kuris mumyse laiko dieviškumą. Kai šis vyniojamasis popierius yra išvyniotas jūs atrandate: ,,O, ši puiki dovana yra čia, mumyse.“ Mes gyvename taip, lyg būtume gavę Kalėdinę dovaną ir gyventume su šia dovana niekada jos neišvynioję. Įsivaizduokime, kad buvo atneštos ir kiekvienam įteiktos dovanos, o visi sakytų :,,O, kokios nuostabios dovanos“ ir laikytų rankose vyniojamąjį popierių, džiaugtųsi žiūrėdami į šį popierių ir nesiruoštų jo išvynioti. Paslaptis yra ta, kad visas žavesys ir džiaugsmas kurį jūs matote pasaulyje yra tik vyniojamasis popierius, spalvotas ir gražus, su visais blizgučiais, bet jūsų viduje yra tikroji dovana, pats dieviškumas. Suprasdami tai, jūs turėsite šimtaprocentinį ryšį patys su savimi ir pradėsite matyti Dievą pirmame sutiktajame. Tai ir yra pilnutiniai santykiai.

Iš Šri Šri Ravo Šankaro knygos ,,Išmintis naujajam tūkstantmečiui“.