Sprendimų priėmimas

Komentarai

perkuno dukra portretas

<p></p> Apie kokią dabartį čia kalbama? Apie šiandieną? Šią savaitę? Ar šį mėnesį? Kas yra dabartis? Gerai, tarkime aš nusprendžiu išgerti arbatos, po kelių minučių aš jau virtuvėje, bet mano arbata dar neparuošta, aš vis dar apie ją galvoju, aš galvoju apie ateitį, apie tai, kaip aš ją pasitaisysiu. Aš visada galvoju apie ateitį... arba praeitį. Taigi kas yra dabartis? Duokite pvz.
Mavros Gatos portretas

Dabartis yra šis gyvenimo momentas, kurį jaučiate būtent dabar. Prasmė tokia, kad nereikia pergyventi dėl ateities ir prisiminti praeitį, nes nei vienas, nei kitas dalykas neduoda naudos, o tik atimą laiką ir nervus. Aišku, nereikia pulti į kraštutinumus. Tarkime, jeigu mano dabartinis užsiėmimas yra pasiruošti ateities renginiui, tai akivaizdu, kad turėsiu galvoti ir apie ateitį. Bet tas galvojimas vėl gi turi būti dabartyje. Pavyzdžiui, jeigu vienas iš pasiruošimo etapų yra susitikti ir pasikalbėti su viešųjų ryšių specialistu dėl viešinimo, tai bendraudamas turiu būti su tuo žmogumi ir energiją nukreipti į pokalbį, o ne pergyventi, kad jo neigiamas atsakymas gali blogai paveikti renginio organizavimą.
Solaris portretas

Diskutuojant apie arbatą, puikus buvimo "čia ir dabar" pavyzdys yra rytietiška arbatos gėrimo ceremonija: kol užverda vanduo gėrovai uodžia arbatžolių kvapą, tuo pačiu "pakraudami" arbatžoles savo iškvepiama energija; paskui šluotelėmis plaka jau užpiltą arbatą, o jau gerdami laiko puodelius tarp delnų - kad ir oda jaustų arbatos šilumą. Visą tą laiką arbatos gėrėjas nepraranda kontakto su arbata ir su pačia gėrimo ceremonija. O kaip arbatą geria vakariečiai? Vakarietis gerdamas arbatą nekreipia į ją jokio dėmesio nes svajoja apie vasaros keliones; o kai vasarą keliauja - stengiasi fotografuotis ant kiekvieno kampo - kad žiemos vakarais būtų galima vartyti tas nuotraukas "prie arbatos". Realiai vakarietis nei arbatos negeria nes pajaučia darąs tai tik tais retais atvejais kai burną išsiplikina per karšta arbata, nei realiai jis tose kelionėse pabuvoja, nes jis nesimėgauja ta kelione o ją tik desperatiškai "dokumentalizuoja".
Mavros Gatos portretas

<img src="http://gyazo.com/d49f3b7da61336bb6a75df16ae317d9c.png">
Indija portretas

Vargšas vakarietis :)O gal jam tiesiog patinka žiūrėt nuotraukas, gal jam tai atstoja rytietišką arbatos gėrimą? :) Nereiktų pamiršti, kad vakarietis yra visai kitokios visuomenės produktas, kad jo savimonė ir realybės apdorojimas yra ne tokie, kokie ten toli Rytuose. Toli gražu ne kiekvienas vakarietis atkrapšto savyje krislelį proto ir panori išsiveržti iš apribotojo aš, tokio, kokį sukūrė sociumas. Atvirkščiai, tai, kas mums atrodo egzotiška kitoniškumo prasme, mūsų akimis intensyvi į sacrum sferą kreipiama veikla Rytuose, taip pat yra savotiškas modelis, primetamas ten gimusiesiems. Taigi gal ne visada dera tą vargšą vakarietį vaizduot kaip tokį nevykėlį, kiekvienam savo. Beje, čia, rodos, amžiną jai atilsį, J.Ivanauskaitės mintis apie nuotraukas? Truputį ne ten parašiau, čia Solariui buvo .
Fata Morgana portretas

mintis negali priklausyti vienam žmogui, nes tą patį "išmąsto" daug žmonių :) na bent aš ir apie arbatą, ir apie nuotraukas pagalvojau anksčiau, nei čia perskaičiau :) šviesos akimirkos aplanko visus :)
Solaris portretas

Taip, juolab kad šita mūsų aptariama mintis nėra jau kažkokia geniali :) Tokią mintį aš "iškontempliavau" gelbėdamas kelionių nuotraukas iš vieno kompiuterio su "griuvusiu" kietuoju disku. Tokiais atvejais norisi kad tos "itin vertingos" informacijos, kurią reikia išgelbėti, būtų kuo mažiau. Tąkart ištraukiau nuotraukų virš 5GB! Bevargdamas prisiminiau jų vieną pasakojimą apie taip prastai organizuotą kažkurią kelionę kad jiems laiko užtekdavo tik nusifotgrafuoti prie objektų. O be to tas kompiuteris buvo prieš tai sulietas arbata, taigi galima spėti jog tai atsitiko bevartant tas kelionių nuotraukas :)
Indija portretas

Aš tai vadinu asociatyvumu. Išmąsto, bet nematerializuoja. O kai kurie tai padaro.
Anele portretas

manau galėčiau paaiškinti...kai gamini arbatą-galvok apie arbata...buk tame veiksme-jos paruošime;pav:štai dabar imu arbatžolių, imu vandenį-būni čia ir dabar.
Mavros Gatos portretas

Manau kai gamini atbatą, reikėtų kaip tik apie nieką negalvoti. Nes galvojimas yra įdomus dalykas: kai galvoti nereikia, žmogus vis apie kažką galvoja, prasuka tas pačias mintis, bet kai reikia iš tikrųjų galvoti, spręsti, kurti, tai minčių mažai kas turi.
Fata Morgana portretas

aš kartais "medituoju" pietaudama darbe. Valgau viena, susitelkusi į pojūčius, uoslę, lytėjimą, skonį, maisto vaizdą. Ne automatiškai. Taip "susivaldo" mintys. Taip pat galima gerti ir arbatą :) Ir vis planuoju atsikratyti savo 15 didelių amerikoniškų arbatos puodelių, įsigyti mažyčius, skirtus ritualui. Beje, bragus adminai, kaip į šią svetainę įdomu ir jauku užeiti, ypač po fb :)
perkuno dukra portretas

<p></p> Dėkui už nuomones ir atsakymus:)